2023
Sausio
28
16:00

„Prancūzų ir amerikiečių sonatų vakaras“

Atlikėjai: Rimvydas Savickas (klarnetas, Lietuva), Marija Mirovska (fortepijonas, Lietuva) Koncerto data: 2023-01-28 16:00
Bilietų kainos rezervacijai: Mėlynas sektorius - 15€, Geltonas sektorius - 20€, Raudonas sektorius - 30€

Rezervuokite nakvynę prieš arba po koncerto. Paspauskite mygtuką DOMINA ir atlikus užsakymą su Jumis susisieks dvaro administratorė.

DOMINA NAKVYNĖ

Papildomas paslaugas rezervuokite:
El. p. info@paliesiausdvaras.lt arba tel. +370 626 82 760.

Šio koncerto pasiūlymai

KELIONĖ AUTOBUSU

KELIONĖ AUTOBUSU

Galite rinktis kelionę į koncertą mūsų transportu! Plačiau

Pageidaujantys atvykti iš Vilniaus į Paliesiaus dvare vyksiantį koncertą ir grįžti atgal registruojasi el.p. info@paliesiausdvaras.lt, Tel.: +370 626 82 760

Kelionės į koncertą ir namo kaina asmeniui – 20 Eur.

*Kelionė autobusu organizuojama susidarius 10-ties žmonių grupei.

** Kelionės organizuojamos iki koncerto likus ne mažiau nei 7 dienoms.

Parduotuvėlė

Parduotuvėlė

Prieš koncertą kviečiame aplankyti ypatingų prekių Paliesiaus dvaro parduotuvėlę.

Kepyklėlė

Kepyklėlė

Užsakykite lauktuvėms kepinius iš anksto. Užsakymui taikome 10% nuolaidą.

DVARO VYNO RŪSYS

DVARO VYNO RŪSYS

Prieš koncertą kviečiame aplankyti išskirtinį Paliesiaus dvaro vyno rūsį. Plačiau

Kviečiame registruotis el.p. info@paliesiausdvaras.lt, Tel.: +370 626 82 760

Dvaro rūsyje laikoma virš 200 rūšių rinktinių Prancūzijos vynų.
Dvaro darbuotojai mielai Jus palydės ir supažindins.

2023-01-28 16:00 - 17:00

Klarnetininkas Rimvydas Savickas ir pianistė Marija Mirovska pristato naują programą, kurioje – XX a. prancūzų ir amerikiečių muzika. Paliesiaus dvaro koncertų salėje skambės gerai publikai žinomos F. Poulenco ir C. Saint-Saenso sonatos, kartu su pakankamai retai atliekamu L. Bernsteino opusu.

Šio vakaro premjerinis kūrinis Paliesiaus dvare – Aarono Coplando sonata, kuri pirma buvo parašyta smuiko ir fortepijono duetui, bet vėliau aranžuota paties kompozitoriaus klarnetui ir fortepijonui. Programoje „Prancūzų ir amerikiečių sonatų vakaras“ atsiskleidžia subtilus ir daugiaspalvis klarneto ir fortepijono dueto grožis. Šios programos kūriniuose, XX a. muzikoje, visokeriopai sąveikauja praėjusių epochų stiliai: nuo romantinių atgarsių C. Saint Saenso sonatos sąskambiuose iki neobarokinių ir folklorinių skambumų A. Coplando sonatoje.

Klarnetininkas Rimvydas Savickas mokėsi Skuodo meno mokykloje, mokytojo B. Anužio klasėje. Laimėjęs laureato vardą Juozo Pakalnio konkurse, prof. Algirdo Budrio pakviestas tęsė studijas Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (prof. A. Budrio kl.), tapo Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatu Suomijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. R. Savickas įgijo bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA, prof. A. Budrio kl.), tobulinosi Danijos karališkojoje muzikos akademijoje (prof. J. Jenseno kl.), vėliau grojo Kauno miesto simfoniniame orkestre, du sezonus buvo Baltijos jaunimo simfoninio orkestro narys, tapo tarptautinio konkurso „Jūrmala 2008“ (Latvija) laureatu. Kaip solistas koncertavo su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu, valstybiniu pučiamųjų instrumentų Trimitas, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, jaunimo simfoniniu „Steiermark-Litauen“ (Das steirisch-litauische Jugendsinfonieorchester) orkestru, vedė atviras meistriškumo pamokas Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. 2009 m. R. Savickui paskirta Lietuvos kultūros tarybos edukacinė stipendija.

2011–2014 m. R. Savickas įgijo magistro laipsnį Kalifornijos valstijos Fullertono universitete Los Andžele (H. Rosengreno kl.), grojo solo su universiteto simfoniniu orkestru, taip pat Teksaso festivalio orkestre, o tarptautiniame Ima Hogg konkurse Hiustone pateko tarp dešimties geriausių solistų (iš 138, grojusių įvairiais instrumentais). R. Savicko studijoms JAV „Frank J. And Jean Raymond Foundation, Inc“ fondas suteikė stipendiją.

2015–2017 m. klarnetininkas dalyvavo festivalyje „Nepaklusniųjų Žemė“. Kaip solistas koncertavo su Klaipėdos kameriniu, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“ orkestrais ir M. K. Čiurlionio kvartetu. Tarp pastarųjų pasirodymų – bendradarbiavimas scenoje su jaunos kartos dirigentu Tung-Chieh Chuangu ir su vienu labiausiai pripažintų prancūzų klarnetininkų Nicolas Baldeyrou.

R. Savickas yra aktyvus ir kaip pedagogas, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuolat veda meistriškumo kursus užsienio šalių aukštosiose mokyklose: Danijos karališkojoje muzikos akademijoje, Latvijos J. Vitolio muzikos akademijoje ir Vigo konservatorijoje Ispanijoje.

Marija Mirovska gimė Charkive (Ukraina). Vienuolikos metų pirmą kartą grojo su simfoniniu orkestru. 2000 m. Maskvoje su pagyrimu baigė Rusijos Gnesinų muzikos akademiją, 2002 m. šios Akademijos aspirantūrą baigė kaip koncertuojanti pianistė. Dalyvavo meistriškumo kursuose su prof. W. Balnkenheimu, K. Steineggeriu, K. Hellwigu, D. Baškirovu ir kt.

Nuo 1998 metų pianistė bendradarbiavo su Maskvos valstybine akademine filharmonija, grojo kaip solistė ir ansamblio dalyvė Maskvos „Klassik“ ansamblyje (pučiamųjų instrumentų kvintetas su fortepijonu) ir kameriniame orkestre „Ekselente“. Nuolat rengia solinius ir kamerinius koncertus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos, Ispanijos miestuose. Pianistės M. Mirovskajos repertuare yra J. S. Bacho, D. Scarlatti, A. Solero, J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, R. Schumanno, F. Chopino, F. Liszto, J. Brahmso, P. Tchaikovskio. C. Franko, S. Rachmaninovo, S. Prokofjevo, F. Poulenco, M. Musorgskio, C. Debussy, A. Scriabino, H. Dutilleux, J. Francais, L. Farrenco, L. Thuille, N. Rimskio-Korsakovo, D. Šostakovičiaus, G. Gershwino ir kitų kompozitorių soliniai ir kameriniai kūriniai.

1998 metais jos atliekami W. A. Mozarto ir F. Chopino kūriniai įrašyti Berno radijuje (Šveicarija). Grojo scenoje kameriniuose ansambliuose kartu su daugeliu žymų muzikantų. Nuolat koncertuoja kaip solistė su įvairiais orkestrais. Bendradarbiavo su dirigentais V. Kucenko, D. Orlovu, Ukrainos liaudies artistu A. Gulianickiu, P. Baginskiu, J. Janko, A. Hurginu ir kitais. Ukrainos ir Šveicarijos radijo ir televizijos kanalai apie pianistę yra sukūrę laidų.

M. Mirovska nuolat dalyvauja daugelyje tarptautinių muzikinių festivalių. Pianistė bendradarbiauja su šiuolaikiniais kompozitoriais iš Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos, atlieka jų naujus kūrinius. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pianistė gyvena Vilniuje, nuo 2012 m. pradėjo dirbti Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, ne kartą sėkmingai pasirodė įvairiose scenose atlikdama solo arba kartu su Akademijos studentais ir dėstytojais. Nuo 2011 m. grodama įvairiuose koncertuose užsienyje, Marija atstovauja Lietuvą, būdama Lietuvos muzikų sąjungos nare. Šiuo metu pianistė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2015 m. dalyvavo tiesiogiai LRT televizijos transliuojamame „Didžiajame muzikų parade“. 2018 m. Vilniuje grojo rečitalį kartu su P. Čaikovskio „Grand Prix“ laimėtoju violončelininku D. Šapovalovu.

Camille Saint-Saënso Sonata klarnetui ir fortepijonui, op. 167 (Es-dur), buvo sukurta 1921 m. Ji – vienas paskutinių kompozitoriaus sukurtų kūrinių. Tai yra antroji sonata iš trijų sonatų, kurias kompozitorius tais pačiais metais sukūrė trims pučiamiesiems instrumentams: obojui ir fortepijonui (op. 166) ir Sonata fagotui ir fortepijonui (op. 168). Šį kūrinį C. Saint-Saënsas dedikavo žymiam to meto atlikėjui – klarnetininkui Auguste’ui Perierui, kuris garsėjo virtuoziškumu ir ypatingais techniniais gebėjimais. Sonatą sudaro keturios dalys: Allegretto, Allegro animato (Scherzo), Lento, Molto allegro. Pirmosios dalies pirmoji tema – tai rami melodija, kuri prisijungia prie lygių įžanginių fortepijono aštuntinių natų. Po energingos vidurinės dalies grįžta pirmoji tema, kuria pabaigiama pirmoji dalis. Antroji dalis – trijų dalių formos švelnusis Scherzo, pripildytas elegantiško jausmingumo. Trečioji dalis Lento – tamsios ir slegiančios nuotaikos prisodrinta atmosfera, perauganti į jautrų ir subtilų piano antroje dalies pusėje, tačiau gana greitai, beveik nejuntamai (attacca) pereinanti į ketvirtąją – Molto allegro – dalį. Paskutinioji sonatos dalis leidžia klarnetininkui atskleisti virtuozines galimybes, kol galiausiai sugrįžta lyriška ir nostalgiška (tarsi viso kūrinio apibendrinimas) pirmosios dalies pirmoji tema.

Francis Poulencas (Francis Poulenc) Sonatą klarnetui ir fortepijonui, FP 184, baigė kurti prieš pat (staigią) mirtį 1963-iųjų pradžioje… Todėl kūrinys suskambėjo jau po kompozitoriaus mirties. Premjerą atliko to meto muzikos įžymybės – Benny Goodmanas (klarnetas) ir Leonardas Bernsteinas (fortepijonas). Nors sonatą autorius dedikavo kito žymaus prancūzų kompozitoriaus Arthuro Honeggerio atminimui, premjeroje vyravo paties F. Poulenco pagerbimo nuotaikos. Sonata tarsi apibendrina jo kūrybą pirmoje ir antroje dalyje atskleisdama asmenybės brandą ir religinio pasišventimo užuominas, o trečioje dalyje jos muzika tarytum sugrąžina visus į pašėlusią, nerūpestingą jaunystę. Vienas apžvalgininkų šią sonatą pavadino gulbės giesme, žavinga kaip ir visa jo muzika. (Parengta pagal Laimutės Ligeikaitės tekstą)

Aarono Coplando (Aaron Copland) Sonata klarnetui ir fortepijonui. Kompozitorius šią sonatą dedikavo savo draugui leitenantui Harry H. Dunhamui, kuris žuvo mūšyje Ramiojo vandenyno pietuose 1943 m. A. Coplandas sakė: „kai kurios Amerikos liaudies melodijų savybės tapo dalimi mano paties komponavimo stiliaus, kas atsispindi šioje sonatoje“. Ją sudaro įprastos trys dalys, iš kurių dvi paskutinės yra grojamos be pauzės. Remiantis autobiografine A. Coplando knyga (Aaron Copland: The Life and Work of an Uncommon Man), A. Coplandas 1980 m., konsultuodamasis su dviem klarnetininkais (T. Paradise’u ir M. Websteriu), pats sukūrė šios sonatos transkripciją iš versijos smuikui ir fortepijonui į versiją klarnetui ir fortepijonui. 1970 m. klarnetininkas Timothy Paradise’as savarankiškai atliko šio kūrinio transkripciją, o Michaelis Websteris 1986 m. atliko oficialią A. Coplando kūrinio transkripcijos versiją viešai premjeroje su pianistu Barry Snyderiu. Pastaroji versija su nežymiais pakeitimais (transponavimas į tercija žemesnę tonaciją, taip pat – kai kuriose vietose iš keleto natų, skirtų atlikti smuiku, klarnetui paliekant vieną natą…) buvo publikuota 1988 m. „Boosey&Hawkes“ leidykloje.

Leonardo Bernsteino (Leonard Bernstein) Sonata klarnetui ir fortepijonui sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – trumpas Grazioso, kuris susideda iš švelnių ir lyrinių refleksijų bei užuominų į hindemitišką harmoniją, kupiną džiazo ritmų. Andantino – jaudinanti džiazo, šokio ir A. Coplando stiliaus samplaika. Kompozitorius P. Hindemitas (buvęs 1940 m. reziduojančiu Tangelvudo / Tanglewood festivalio kompozitoriumi) apie šį kūrinį atsiliepė kaip apie subtiliai užsimenantį apie A. Coplando įtaką, tačiau tobulą kūrinį, kuris labai tiko ,,Tangelvudo festivalio“ idilinei atmosferai. Premjerą atliko klarnetininkas Davidas Glazeris ir Leonardas Bernsteinas.

 

 

PROGRAMA:

C. Saint-Saëns – Sonata klarnetui ir fortepijonui, op. 167, Es-dur
F. Poulenc – Sonata klarnetui ir fortepijonui, FP 184
A. Copland – Sonata klarnetui ir fortepijonui
L. Bernstein – Sonata klarnetui ir fortepijonui

 

PAKLAUSYTI:

0
    0
    Krepšelis
    Krepšelis tuščiasGrįžti į parduotuvę